Česlovo Gabalio gyvenime – akimirka, kurią jis pats vadina neeiliniu lūžiu. Tris dešimtmečius scenoje skaičiuojantis atlikėjas prisipažįsta – to dar nebuvo. Kovo 3-ąją Vilniuje įvyksiantis koncertas taps vienu ryškiausių jo ir grupės „Pelenai“ pasirodymų per visą kolektyvo istoriją. Tai – dalis koncertinio turo po Lietuvą, į kurį dainininkas ir jo bendražygiai leidosi ypatinga proga, minėdami jubiliejų.
„Man tai nutiko pirmą kartą“, – atvirai sako Č. Gabalis. Nors „Pelenai“ visada turėjo ištikimą publiką, iki šiol grupė dažniau pasirodydavo festivaliuose, specialiuose projektuose, miestų šventėse ar jaukiuose muzikos klubuose. Šį kartą viskas kitaip – tai kryptingas turas su aiškia idėja ir dviejų dalių programa, kurioje susitinka skirtingi muzikiniai pasauliai.
Atlikėjas Lietuvos klausytojams seniai pažįstamas dėl išskirtinio balso tembro. Ne vienas jį yra pavadinęs lietuviškuoju Bryanu Adamsu, o ir pats Č. Gabalis neslepia užaugęs su tokia muzika. Jo kūryboje susipina lietuviškas rokas, jautrios baladės ir klasikinio arena rock skambesys.
„Man visada buvo įdomu sujungti du pasaulius – savo dainas ir muziką, su kuria užaugau“, – sako jis. Šiai idėjai pritarė ir „Pelenų“ komanda. Taip gimė koncertas, kuriame pirmoje dalyje skamba autoriniai grupės kūriniai, o antroje – garsiausios Bryano Adamso dainos.
Ypatinga vieta programoje skiriama dainai „Lopšinė“. Jos autorius Gintas Banys kūrinį parašė savo dukrai, o Č. Gabalis kiekvieną kartą scenoje ją skiria ir savo dukrai, ir visoms dukroms salėje. Ši daina, po grupės atsikūrimo 1996 metais tapusi savotišku „Pelenų“ vizitiniu ženklu, iki šiol laikoma vienu jautriausių lietuviško roko kūrinių.
„Tai labai asmeniška daina, ji man visada primena, kodėl esu scenoje“, – prisipažįsta atlikėjas.
Antrojoje koncerto dalyje atmosfera pasikeičia. Vos nuskambėjus pirmiesiems akordams, salė reaguoja akimirksniu. „Kai pradedu „Everything I Do“, matau, kaip moterys dainuoja kartu, o vos nuskamba „Summer of ’69“, pakyla visa salė. Tada supranti – muzika daro savo“, – sako Č. Gabalis.
Turas vasario 26 dieną užsuks į Raseinius. Kovo 3-ąją klausytojai rinksis Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, kovo 4 dieną koncertas vyks Ukmergės kultūros centre, kovo 26-ąją – Šilutės kultūros centre, o kovo 28 dieną – Tauragės kultūros centre.
Scenos energiją dainininkas vadina terapija. Anot jo, koncertai leidžia žmonėms bent trumpam pamiršti kasdienius rūpesčius ir pasinerti į bendrą emociją. „Kai groji, matai, kaip žmonės atsipalaiduoja, nustoja galvoti apie visus rūpesčius – tai ir man pačiam yra geriausias poilsis“, – sako jis.
Vis dėlto po intensyvių repeticijų ir pasirodymų Č. Gabalis ieško visiškai kitokios tylos. Jau penkerius metus jis žaidžia snukerį, priklauso Snukerio akademijai, dalyvauja turnyruose ir yra iškovojęs ne vieną taurę. Šios puošia jo namų lentyną šalia muzikinių apdovanojimų – „Bravo“ statulėlių ir kitų per karjerą pelnytų įvertinimų.
„Snukeris išvalo galvą – ten reikia susikaupimo, kantrybės, o emocijas palieki už durų. Tai visiškai kitas pasaulis nei scena“, – sako atlikėjas. Šia sporto šaka jis susidomėjo visai atsitiktinai, užsukęs į netoli namų esantį klubą ir stebėdamas varžybas. Dabar tai tapo pagrindiniu jo laisvalaikio užsiėmimu.
Neseniai jubiliejų minėjęs Č. Gabalis atviras – svarbiausia jo gyvenime visada buvo šeima. Su žmona jie kartu jau daugiau nei tris dešimtmečius. Būtent ji padėjo išgyventi sudėtingesnius laikotarpius ir išlikti ištikimam muzikai.
„Visko buvo, bet visada žinojau, kad grįšiu namo ir ten manęs laukia. Tai ir padeda eiti toliau“, – sako Česlovas Gabalis, šiandien stovintis prieš naują, dar nepatirtą etapą.
