Antradienio vakarą menininkų bendruomenę sukrėtė skaudi netektis – mirė garsus Lietuvos dailininkas Kastytis Leonas Skromanas. Jam buvo 82 metai, o jo kūrybinė ir gyvenimo kelionė paliko gilų pėdsaką tiek Lietuvos meno istorijoje, tiek tiems, kurie turėjo laimę jį pažinti.
Skromano gyvenimas buvo kupinas spalvų, nuotykių ir neįtikėtinų istorijų. Gimęs 1943 m. rugpjūčio 12 d. Kaune, jis nuo pat jaunystės jautė neišsenkantį polinkį menui. 1960 m. baigęs Kauno vidurinę dailės mokyklą, tą patįmetį jis įstojo į Vilniaus valstybinį dailės institutą, kur 1966 m. įgijo grafiko-knygų iliustratoriaus specialybę. Nuo pat studijų metų jo talentas buvo pastebėtas, o kūrybinė energija – nenutrūkstamai stipri.
Nuo 1961 m. Kastytis Leonas dirbo tokiose žinomose leidyklose kaip „Vaga“, „Mintis“ ir „Mokslas“, kur apipavidalino ir iliustravo daugiau nei 500 knygų. Jo darbai buvo ne tik techninė meistrystė, bet ir kūrybinė vizija, kuri įkvėpė tūkstančius skaitytojų. 1971 m. Skromanas tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu, o jo kūriniai papuošė ne vieną restoraną ir viešą erdvę: „Senieji rūsiai“ Kaune, „Stumbro“ restoraną Panevėžyje, „Gintaro“ restoraną Vilniuje, kur sukūrė daugiau nei 220 kv. m. drobių, bei „Vilniaus“ ir „Trakų“ valgykloms nutapė 16 paveikslų ciklą su Lietuvos pilių vaizdais. Jo darbai puošė ir „Kauko“ kavinę Kaune, taip pat Nemuno žirgyną. Už kūrybą dailininkas buvo ne kartą apdovanotas tiek Lietuvos, tiek tarptautiniais diplomais, o jo darbai iki šiol išlieka įkvėpimo šaltiniu naujoms menininkų kartoms.
Tačiau Skromano gyvenimas neapsiribojo tik studijos ir teptuko potėpiais. Jis buvo nepaprastai drąsus keliautojas ir nuotykių ieškotojas. Sibiro, Baškirijos, Kamčiatkos upėse ir Baikalo ežere jis meškeriojo su meile ir atsidavimu, o Kirgizijos smėlynai bei Kolos pusiasalis buvo jo neįprastų kelionių dalis. Likimas atvedė jį gyventi Sibiro taigoje ir Archangelsko srityje, kur jis mėnesius praleisdavo stebėdamas gamtą ir fiksuodamas ją savo piešiniuose.
Apie trisdešimt metų prieš mirtį Kastytis apsigyveno Dzūkijos miškuose, Grybaulios kaime, kur nuo 1996-ųjų gyveno vienkiemyje, toliau tęsiantis savo kūrybinei kelionei ir kelionėms po atokiausias pasaulio vietas. Jo pasakojimai apie žvejybą Baikalo ežere, Sibiro upes ir taigą buvo kupini įspūdžių, kurie atskleidė ne tik drąsą, bet ir nepaprastą meilę gamtai, laisvei bei menui.
Kastytis Leonas Skromanas palieka po savęs neišdildomą pėdsaką – ne tik daugiau nei 500 iliustruotų knygų, bet ir įkvėpimą, nuotykių dvasią bei meno grožį, kuris amžiams liks Lietuvos kultūros istorijoje. Jo gyvenimo istorija – tai liudijimas apie kūrybos ir gyvenimo drąsą, kuri niekada nesibaigia.
