Nijolės Pareigytės-Rukaitienės gyvenimas ilgą laiką atrodė tarsi nuolatinis judesys pirmyn – šypsenos, darbai, susitikimai ir atviras ryšys su žmonėmis. Ji ne kartą rodė, kad moka išlaikyti šviesą net tada, kai tempas didelis, o reikalų sąrašas niekada nesibaigia. Tačiau pastaruoju metu už šio įprasto optimizmo slypi visai kita būsena – nerimas, kuris nepaleidžia net naktimis.
Apie tai Nijolė atvirai prabilo socialiniuose tinkluose, leisdama suprasti, kad jos mintys dabar sukasi ne apie sceną ar kasdienius planus. Po kelių dienų jos jūrų kiaulytei Zeriukui numatyta operacija, ir ši žinia tapo emociniu lūžio tašku. Kiekviena artėjanti diena jai primena, kad laukimas gali būti sunkesnis už bet kokį fizinį nuovargį.
Ji pasakojo, kad veterinarė patvirtino – gumbiukas niekur nedingo ir toliau didėja. Nors bandyta jį traukti, problema taip ir neišsisprendė. Kraujas kaupiasi neaišku iš kur, tačiau nėra nei auglio, nei pūlių, todėl atsakymų mažiau nei klausimų. Sprendimas bandyti operuoti priimtas ne lengva širdimi, juolab kad maži gyvūnai kartais sunkiai pakelia narkozę.
Nijolė neslėpė, jog namuose nuomonės išsiskiria. Vyras svarstė, ar verta rizikuoti ir siūlė leisti Zeriukui gyventi taip, kaip jis gyveno iki šiol. Vis dėlto augantis gumbas palieka mažai ramybės ir verčia ieškoti išeities. Tuo pačiu ji stengiasi laikytis vilties – Zeriukas vis dar ėda, laksto, yra guvus ir gyvybingas, tarsi pats rodytų, kad nenori pasiduoti.
Didžiausia baimė Nijolę aplanko naktimis. Ji prisipažino, kad sunkiai užmiega, nuolat galvodama, kaip viskas klostysis ketvirtadienį. Mintyse sukasi veterinarės žodžiai apie gyvūnėlius, kurie po procedūros jau po penkiolikos minučių prašo maisto ir kvyksi iš džiaugsmo. Tačiau kartu ją slegia ir tai, kad Zeriukas jau nebe jauniklis – jam ketveri metai.
Laikas iki lemtingos dienos slenka lėtai. Antradienis jau čia, o kartu su juo – augantis jaudulys, maldos ir tylus prašymas, kad viskas baigtųsi gerai. Nijolė neslėpė ašarų ir prašė visų mintimis palaikyti Zeriuką, tikėdamasi, kad ši bendra viltis suteiks bent šiek tiek ramybės laukimo valandoms.
