Tinklalaidėje „Skiriamės! Juokauju“ Veronika Montvydienė atvėrė širdį apie naują savo gyvenimo etapą, pasidalijo mintimis apie skyrybas, vaikų auklėjimą ir svarbiausias pamokas, kurias suteikė gyvenimas. Paklausta, kodėl nutiko skyrybos, Veronika prisipažino, jog nelabai gilinosi į tikrąsias priežastis – jos dėmesys labiau nukreiptas į save, savo norus ir tai, kas jai dabar svarbu. „Nelabai vertinu, kas buvo priežastys. Aš žiūriu į save – kuo noriu būti, su kuo noriu būti, jei noriu, ir kas man tinka dabar, kaip žmogui, kuris susiformavo per daugiau nei 40 metų“, – sakė ji.
Žinoma moteris pabrėžė, kad sprendimas skirtis buvo priimtas greitai ir natūraliai. „Nulį laiko. Sprendimas buvo priimtas labai greitai ir negrįžtamai. Vienam žmogui buvo sunkiau pripažinti, kitam lengviau. Vienas anksčiau pamatė galutinį tašką, kai suvoki, jog partnerystė jau išsikvėpusi“, – atviravo Veronika. Ji taip pat patvirtino, jog išliko pagarbūs santykiai tarp buvusių sutuoktinių, ypač dėl vaikų gerovės. „Labai didelės kantrybės ir darbo pagalba išliko geri santykiai, ir tai labai svarbu“, – sakė Montvydienė.
Skyrybų procesas nebuvo lengvas – jame buvo streso, emocijų, bet Veronika džiaugiasi, kad pavyko išlaikyti brandų požiūrį. „Taip, buvo emocijų, streso, bet viską suvaldėm ramiai“, – pasakojo ji. Ji taip pat atskleidė, kad konfliktų gyvenime neišvengiama, tačiau jos santykiuose nebūdavo audringų scenų – nesutarimus jie spręsdavo ramiai ir apgalvotai. „Ramiai, aš nelabai įsivaizduoju, ką audringai galima išspręsti. Audringai galima apsikeisti emocijomis, bet nemanau, kad tai yra sprendimas“, – teigė Veronika.
Po skyrybų ji geriau pažino save, suprato savo poreikius ir tai, ko ateityje vengs. „Susidėliojau, ko dabar nedaryčiau, nes yra tai, kas yra mūsų galvose, bet yra ir tai, kas mums tiesiog tinka arba ne. Santykyje su vyru pasiklydau šitoj vietoj“, – atviravo moteris.
Augindama du vaikus, Veronika patyrė viešumo poveikį – ypač dukrai Adelei, kuri jautėsi nepatogiai dėl gandų apie skyrybas. „Vienam vaikui buvo dešimt, kitam septyni metai. Kajui nelabai jautės, Adelei buvo kažkiek nepatogu, ji mėgsta draugystes, bendrauja, jai buvo sunkiau“, – prisiminė ji. Siekdama tinkamai pranešti vaikams, pora kreipėsi į psichoterapeutą, bet vienas stipriausių postūmių priimti sprendimą buvo dukros žodžiai: „Mama, pakentėk, praeis čia…“. Veronika suprato, kad tai buvo signalas permąstyti šeimos pokyčius ir savo ateities pasirinkimus.
Šis gyvenimo etapas tapo ne tik emocine iššūkių kelione, bet ir svarbia pamoka – leidusia Veronikai suprasti, kas iš tiesų svarbu asmeniniame gyvenime, kaip elgtis su santykiais ir kaip išlaikyti pagarbą bei ramybę net sudėtingose situacijose. Jos pasakojimas atskleidžia tikrą gyvenimo spalvą: nuo skaudžių momentų iki naujų atradimų, kurie padeda judėti pirmyn ir stiprina ryšį su vaikais bei pačia savimi.
