Televizijos laidų vedėja ir žurnalistė Rūta Mikelkevičiūtė vėl atskleidžia savo jautriausią gyvenimo pusę – meilę gyvūnams. Šiuo metu jos dėmesio centre – mylimas šuo Atas, kuriam neseniai diagnozuotas balso stygų paralyžius, liga, kuri, jei būtų palikta be gydymo, galėtų baigtis labai liūdnai. Tačiau Rūta neslepia – nepaisant gausybės netikėtų komentarų, pasiūlymų gyvūną migdyti ar „paleisti“, ji tokio sprendimo priimti neketina ir atkakliai rūpinasi Ato gerove.
Pirmieji signalai pasirodė po Ato priepuolio, susijusio su vestibiuliarinio aparato problemomis. „Prieš kelias savaites pastebėjau, kad Atas nebenori lošti, jo balsas tiesiog išnyko. Loja be garso, tarsi inkštimas nebūtų girdimas. Po baisaus priepuolio radau jį paryčiais nesiorientuojantį, apšlapusį ir negalintį atsistoti. Po kelių dienų ligoninėje ir gydymo hormonais atrodė, kad pagerėjo, bet balsas liko silpnas, primenantis asiliuko. Ir štai – paralyžius. Laukiame galutinio patikrinimo, bet jau dabar aišku, kad tai vadovėlinis atvejis“, – atviravo Rūta socialiniuose tinkluose.
Nepaisant sulauktų kritikos žinučių, vedėja užtikrino, kad gyvūno migdyti neketina: „Nesiruošiu migdyti Ato. Tokios žinutės – tai tik atspindys požiūrio, lyg jis būtų senas ar daiktas. Mūsų šuo geros nuotaikos, vis tvirčiau vaikšto, o liga yra gydoma. Ir jam neskauda. Tai tik pradžia“, – pabrėžė ji, parodydama ryžtą ir kantrybę.
Посмотреть эту публикацию в Instagram
Vis dėlto liga paliko pasekmes – po gydymo šuns raumenys atrofavosi, todėl dabar Rūta yra priversta Atą vedžioti labiau priverstinai, kad šis atgautų jėgas. „Kasdienybė senolio yra elementari, kaip ir stipriai pagyvenusių žmonių. Po ilgo gulinėjimo užpakalinių kojų raumenys atrofavosi – atsistoti sunku, todėl jį vedžioju per prievartą. Jis šaunus šuo, labai švaruolis, nors kartais šlapimo lašiukai krenta ir reikia sauskelnių, Atas tuoj viską nulaižo nuo žemės. Be to, turi kataraktą, lęšiuko sklerozę ir maistą ribojame – valgo morkas, obuolius, kopūstus. Apetitas kosmiškai geras, svorį reikia mažinti. Kaip ir pas žmones, nieko naujo“, – pasakojo žurnalistė.
Rūta taip pat dalijosi sujaudinusiu vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip Atas atkakliai atsigavo po vizitų pas gydytojus. „Parodysiu, kaip sekasi judėti. Palyginus su praeitu mėnesiu, kai situacija buvo labai liūdna, dabar beveik nereikia sauskelnių, nešti taip pat nereikia, juda pats, sustojame pailsėti, apetitas – nuostabus. Mažais žingsneliais į priekį! Nenurašykite seno šuns taip greit! Ir kiek žinučių gavau, kad turėčiau jį migdyti“, – rašė Rūta, dar kartą įrodydama savo tvirtą ryžtą ir atsidavimą.
Ši istorija – ne tik apie ligą, bet ir apie neblėstančią meilę gyvūnui, kantrybę ir atkaklumą, kai gyvenimo prioritetas tampa artimojo gerovė, nepaisant kritikos ar netikėtų patarimų iš aplinkinių. Rūta Mikelkevičiūtė kiekvieną dieną rodo, ką reiškia tikroji atsakomybė ir tikra meilė.
