Šiemet Mantas Jankavičius priėmė iššūkį, kuris simboliškai sujungė jo praeitį ir dabartį – tapti Kėdainių atstovu grandioziniame projekte „Didysis chorų mūšis“. Šis sprendimas ypatingas ne tik dėl paties projekto, bet ir todėl, kad Kėdainiai šiais metais tapo Lietuvos kultūros sostine, o tai reiškia, kad mieste laukia nepaprastas kultūrinis gyvenimas, koncertai ir įspūdingi renginiai. Tačiau Mantui svarbiausia – parodyti visai Lietuvai, kad Kėdainiai ne tik gražus miestas, bet ir vieta, kurioje gyvena talentingi, kūrybingi ir kultūrai neabejingi žmonės.
„Mano misija – skleisti žinią apie Kėdainius ir jų žmones“, – sako Mantas. Jis prisimena, kad didžiąją gyvenimo dalį praleido būtent šiame mieste. Čia susiformavo jo paauglystės patirtys, pirmosios draugystės, meilės, bučiniai, pirmieji muzikiniai žingsniai. Kėdainiai jam buvo ne tik gimtinė, bet ir scena, kurioje gimė jo, kaip muzikanto, užuomazgos.
Kalbėdamas apie devintąjį dešimtmetį, Mantas šypsosi ir prisimena jaunystės prioritetus. „Tada mano dėmesys buvo sutelktas į muziką – tikrai ne į mokslus, o į merginas, kurios klausydavosi, kai grodavau gitara“, – atvirauja jis. Šios šypsenos ir nostalgijos suteikia istorijai ypatingą šilumą, leidžia suprasti, kad kiekvienas žmogaus gyvenimo kampelis, net ir aštrūs jaunystės prisiminimai, prisideda prie to, kuo tampame.
Kalbėdamas apie „Didįjį chorų mūšį“, Mantas nesikoncentruoja į rezultatus ar pergales. Jam svarbiausia yra žmonės – Kėdainių „Oranžinio“ choro dalyviai. „Labai tikiuosi, kad dauguma jų, pirmą kartą lipdami ant didžiosios scenos, patirs nepaprastai stiprias emocijas. Jie pamatys nuostabią sceną, profesionalią komandą, pajus televizijos ritmą, stovės šviesoje ir per ekraną galės siųsti džiaugsmą savo artimiesiems – tėvams, seneliams, draugams“, – sako atlikėjas.
Mantas atvirai pripažįsta, kad net pavydi tų pirmųjų scenos žingsnių jaudulio. „Tai fantastiška emocija, kuri išlieka visam gyvenimui“, – priduria jis. Ši patirtis, anot Mantui, ne tik ugdo, bet ir įkvepia. Kėdainių „Oranžiniam“ chorui jis linki mėgautis kiekviena akimirka, nesvarbu, ar tai bus dvi laidos, ar kelias iki pat finalo. „Kas gali žinoti – gal mes būsime jo verti“, – nuoširdžiai sako Mantas, pabrėždamas, kad tikros scenos magijos ir jaudulio paslaptis slypi ne rezultatuose, o pačiose emocijose ir patirtyse.
Ant scenos Kėdainiai gyvena per savo žmones – jų talentą, energiją ir meilę muzikai. Mantas ne tik grįžta į savo šaknis, bet ir kviečia visą Lietuvą pažinti šį miestą iš naujo – per chorų balsus, kurie atskleis ne tik muzikos, bet ir pačių žmonių istorijas, jausmus, svajones. „Didysis chorų mūšis“ tampa ne tik konkurso, bet ir miesto kultūrinės tapatybės švente, kurioje kiekvienas balsas svarbus, o kiekviena akimirka – nepamirštama.
