Mariam Nabatanzi iš Ugandos nugyveno nepaprastą gyvenimą, kupiną ir sunkumų, ir ištvermės. Vos 12 metų priversta ištekėti už daug vyresnio už ją vyro, o sulaukusi 13 metų tapo dvynukų mama. Reta medicininė būklė, vadinama hiperovuliacija, kai vieno ciklo metu išsiskiria keli kiaušinėliai, lėmė, kad Mariam vėliau turėjo daugybę dvynukų, įskaitant dvynukus, trynukus ir net ketvertukus. Iki 36 metų ji pagimdė neįtikėtinus 44 vaikus – daug daugiau nei šešis, apie kuriuos kadaise svajojo.
Jos iššūkiai dar labiau paaštrėjo, kai po paskutinio dvynukų gimimo vyras paliko šeimą, palikdamas Mariam vieną rūpintis visais 44 vaikais. Pasiryžusi juos išlaikyti, ji nenuilstamai dirba tris skirtingus darbus: kerpa plaukus, dekoruoja renginius ir renka bei parduoda metalo laužą. Ji taip pat gamina džiną ir vaistažoles, o beveik visas pajamas skiria vaikų maitinimui, drabužiams, mokymui ir priežiūrai.
Mariam ypač svarbus išsilavinimas. Nors ištekliai riboti, ji daro viską, kas įmanoma, kad jos vaikai galėtų lankyti mokyklą, ir ant sienų didžiuojasi galėdama eksponuoti absolventų nuotraukas. Vis dėlto didelė atsakomybė kartais verčia rinktis skausmingus kompromisus, pavyzdžiui, laikinai išimti vyresnį vaiką iš mokyklos, kad padėtų šeimai išgyventi.
Šeima gyvena keturiuose kukliuose cemento plytų namuose su metaliniais stogais. Turėdami mažai vietos, jie turi išlikti organizuoti – dalytis tokiais darbais kaip maisto gaminimas, namų ruoša ir skalbimas. Miegojimo būdai svyruoja nuo dviaukštės lovos iki čiužinių ant grindų. Nepaisant sunkumų, šeimos komandinis darbas ir vienybė spindi, įkvėpti ant sienos užrašyto šūkio: „Šeštadieniais visi dirbame kartu“.
Nepaisant viso to, Mariam nepalaužiamai atsidavusi savo vaikams. Didžiausias jos troškimas – ne turtas ar prabanga, o tiesiog, kad jos sūnūs ir dukros rastų laimę ir stabilumą – tai, ko jai pačiai vaikystėje nebuvo. Jos istorija – ir širdį verianti, ir įkvepianti, galingas motinos pasiaukojimo, stiprybės ir nepajudinamos meilės pavyzdys.
