Niekas nesitikėjo pamatyti kažko panašaus dykumoje. Mokslininkai staiga aptiko objektą, kurio ten neturėjo būti.
Viskas prasidėjo po didžiulės smėlio audros 2024 m. vasarį. Saudo Arabijos palydovai, vykdantys įprastinę stebėseną, savo nuotraukose užfiksavo keistą vertikalų šešėlį. Iš pradžių buvo manoma, kad tai lėktuvo nuolaužos. Tačiau dirbtinio intelekto atlikta objekto formos ir proporcijų analizė operatoriams sukėlė šiurpuliukus: tai buvo povandeninio laivo periskopas.
Žinia akimirksniu pasklido po visą pasaulį. Buvo sušauktas skubus mokslininkų, kariškių ir tyrėjų susirinkimas. Per 72 valandas dykumoje jau veikė tarptautinė ekspedicija, kurią sudarė fizikai, archeologai, inžinieriai, biologai ir branduolinės saugos specialistai.
Artėjant prie vietos, niekas negalėjo patikėti tuo, ką matė. Iš smėlio kyšojo tamsus metalinis siluetas – vietomis jo paviršius lupasi ir buvo surūdijęs, tačiau vis dar keliantis pagarbą. Didžiulis povandeninis laivas, regis, pasimetęs kitoje realybėje, plūduriavo po kaitria saule – toli nuo bet kokio vandenyno.
Tačiau komandai artėjant, prasidėjo keisti dalykai.
Visi navigacijos prietaisai veikė netinkamai: GPS koordinatės rodė į Indijos vandenyną, kompasai sukosi beprotiškai, dronai dingo signalu, o radiacijos detektoriai užfiksavo prieštaringus, bet nerimą keliančius rodmenis. Net vietinis gidas atsisakė tęsti kelionę.
Tada nutiko kai kas nepaaiškinamo. Iš niekur pasirodė kelios dešimtys laukinių kupranugarių ir apsupo povandeninį laivą tobulu ratu. Jie liko visiškai nejudrūni ir tylūs.
Atidarius liuką, prasidėjo šiurpiausia dalis. Viduje ore tvyrojo tirštas, pūvantis dvokas, tarsi užantspauduotame kape. Tai, ką komanda rado viduje, visus šokiravo.
Povandeninio laivo viduje – tyla, dulkės ir… kūnai. Įgulą sudarė dešimtys negyvų vyrų, sustingusių savo darbo vietose. Vieni sėdėjo prie valdymo pultų, kiti gulėjo koridoriuose, o kai kurie, regis, bandė atidaryti duris, bet niekada nepavyko.
Kajutėse buvo rasti asmeniniai daiktai: laiškai, senos nuotraukos, knygos įvairiomis kalbomis. Visi ženklai rodė, kad povandeninis laivas buvo aktyviai naudojamas, galbūt XX amžiaus viduryje.
Tačiau korpuso serijos numeris ir tam tikros techninės detalės neatitiko jokio žinomo modelio.
Tada buvo atrasti dokumentai. Daugelis jų laikui bėgant suiro, tačiau išlikę fragmentai pribloškė net ir skeptiškiausius mokslininkus.
Jie išsamiai aprašė misiją stebėti eksperimentinius branduolinius objektus Persijos įlankoje. Data: 1968 m.
Kilmės šalis: nenurodyta. Vardai buvo užšifruoti. Tik vienas fragmentas liko aiškiai įskaitomas:
„Ryšys užmegztas. Įrenginys aktyvuotas. Laikinas langas atidarytas 36 sekundėms.“
Ką tai reiškė – niekas tiksliai nežinojo.
Aiškių atsakymų nebuvo pateikta. Povandeninis laivas buvo užplombuotas, o kūnai palaidoti su karinėmis pagerbimo pagarbomis. Kupranugariai dingo taip pat paslaptingai, kaip ir pasirodė.
Bet vienas klausimas likdavo:
Jei povandeninis laivas gali atsidurti dykumos viduryje… tai kur dabar yra tai, kas jį ten pastatė?
