Viskas prasidėjo prieš kelias savaites. Vyras, inžinierius, pradėjo skųstis buku, nuolatiniu kaklo skausmu. Jis tai priskyrė lėtiniam nuovargiui, stresui darbe ir miego trūkumui. Vakarais jis dėjo šiltus kompresus, darėsi masažus ir gėrė skausmą malšinančius vaistus, bet niekas nepadėjo. Skausmas nemažėjo, o stiprėjo.
Jo žmona pastebėjo, kad jis tapo irzlus, mažiau kalbus ir prastai miega. Iš pradžių ji manė, kad tai tiesiog perdegimas. Tačiau vieną rytą, jam išlipus iš lovos, ji pamatė keistą patinimą ant jo kaklo. Jis buvo tvirtas, apvalus ir skausmingai jautrus lietimui. Ją apėmė panika, bet ji stengėsi išlikti rami, kad per anksti jo neišgąsdintų.
Kitą dieną jis atrodė dar blogiau: jo veidas buvo išblyškęs, po akimis atsirado tamsūs ratilai, jis skundėsi pykinimu ir virškinimo problemomis. Žmona nebegalėjo laukti – ji primygtinai reikalavo vizito pas gydytoją. Kai gydytojai jį apžiūrėjo, jie buvo šokiruoti sužinoję visų jo simptomų priežastį.
Netrukus jie buvo nukreipti atlikti ultragarsinį tyrimą ir kraujo tyrimus.
Kai jie grįžo į kliniką išgirsti rezultatų, gydytojo kabinete stojo sunki tyla. Gydytojas iškilmingai į juos pažvelgė ir pasakė diagnozę – medulinė skydliaukės karcinoma.
Šis retas ir klastingas vėžio tipas vystosi greitai ir dažnai lieka nepastebėtas.
Jiems buvo pasakyta, kad auglys jau pasiekė stadiją, reikalaujančią skubios operacijos, o po to – intensyvaus ir ilgalaikio gydymo. Žodis „vėžys“ pakibo ore tarsi nuosprendis. Abu sunkiai tramdė ašaras.
Vyrui buvo atlikta operacija, spindulinė terapija ir chemoterapija. Tačiau skaudžiausias smūgis įvyko vėliau: gydytojai jam pranešė, kad dėl gydymo pobūdžio tikimybė susilaukti vaiko bus beveik lygi nuliui.
Ši žinia sugriovė paskutinius ramybės likučius jų namuose. Jų svajonės apie antrą vaiką, kurios atrodė tokios realios, staiga subyrėjo į dulkes.
Nuo tada kiekviena diena buvo kova – už sveikatą, už viltį, už ateitį, kuri niekada nebebus tokia pati.
Vis dėlto, nepaisant visko, jie liko kartu. ❤️
