Per karininko laidotuves jo ištikimas šuo staiga užšoko ant karsto ir pradėjo garsiai loti bei inkšti – žmonės siaubingai išsigando, kai suprato priežastį 😱😱
Jie laidojo didvyrį – mylimą vadą, tėvą ir vyrą, paaukojusį gyvybę už savo šalį. Tą dieną kapinėse susirinko visi: šeima, draugai, kolegos kareiviai ir kovos draugai. Visi jautė, kad su jo mirtimi baigėsi ištisa era, atėmusi dalelę kiekvienos jį pažinojusios širdies.
Karstas buvo nuklotas gėlėmis – ryškiomis, tačiau tą akimirką jos atrodė bespalvės. Oras buvo kupinas sielvarto, ir niekas nebandė tramdyti ašarų. Vyrai raudojo, moterys verkė, negalėdamos iki galo suvokti, kas įvyko. Viską apgaubė sunki tyla.
Staiga tylą perskrodė ilgas, liūdnas lojimas. Žmonės pasuko galvas. Iš minios lėtai išėjo vokiečių aviganis – ištikimas karininko draugas. Šuo ėjo lėtai, sunkiai ir sustojo prie karsto. Pažvelgusi į jį, ji sukaupė paskutines jėgas ir vienu šuoliu nusileido ant jo.
Ji letenėlėmis draskė dangtį, inkštė, akys pilnos ilgesio ir skausmo. Atrodė, kad ji viską suprato ir negali to priimti. Keletas vyrų priėjo, norėdami ją išvesti, bet tą akimirką šuo ėmė keistai elgtis. Ji garsiai lojo, atkakliai baksnojo letenėlėmis į karstą, tarsi bandydama ką nors pasakyti, kad jie suprastų. Visi sustingo ir sustingo.
Tada staiga šuo nutilo. Ji atsigulė ant karsto ir daugiau nebejudėjo.
Pareigūno žmona priėjo arčiau. Ji žinojo, kad šuo tikrai jai paklus, bet staiga našlė sušuko:
— O Dieve!
Žmonės puolė prie jos verksmo ir pamatė kažką siaubingo.
– Ji nekvėpuoja!… Ji nusekė paskui jį!
Našlė parklupo ant kelių, graudžiai raudodama iš nepakeliamo sielvarto.
Minia stovėjo apstulbusi tyloje. Vieni užsidengė veidus rankomis, kiti kandžiojo lūpas, tramdydami ašaras. Tapo aišku: šuo puolė savo šeimininką, nebegalėdamas pakęsti išsiskyrimo.
Šis vaizdas sukrėtė visus iki sielos gelmių. Niekas nesitikėjo, kad net mirtis negalės jų išskirti. Šeimos ir kolegų kareivių sprendimu vokiečių aviganis buvo palaidotas kartu su karininku – tiesiai po jo kojomis.
Ir tada visi suprato: ištikimybė gali būti stipresnė už gyvenimą ir mirtį.
