Didžiąją gyvenimo dalį jis jautėsi nejaukiai savo kailyje. Kaskart šypsantis jo kreivi, perpildyti dantys traukdavo nepageidaujamus žvilgsnius, o nelygus smakras tik dar labiau sustiprino jo nepasitikėjimą savimi. Kad ir kaip gerai jis rengtųsi ar būtų susišukavęs plaukus, jam atrodė, kad žmonės pastebi tik tas veido bruožus, kurie jam labiausiai nepatiko.
Po daugelio metų, praleistų vengiant veidrodžių ir nuotraukų, jis pagaliau nusprendė, kad atėjo laikas pokyčiams. Jis pasikonsultavo su specialistais ir ryžosi transformacijai, kuri subalansuotų jo bruožus – nepakenkiant jo tapatybei.
Kelionė nebuvo lengva. Jos metu reikėjo atlikti smakro kontūravimo korekciją, žandikaulio korekciją ir išsamų dantų gydymą – visa tai kruopščiai suderinta, siekiant pabrėžti natūralią jo išvaizdą. Rezultatai? Net geresni, nei jis tikėjosi.
Kadaise vengta šypsena tapo mėgstamiausiu jo bruožu. Nauja žandikaulio linija suteikė veidui simetrijos ir tvirtumo. Draugai iš karto pastebėjo skirtumą, ir net nepažįstami žmonės į jį reagavo šilčiau ir dėmesiu.
Tačiau didžiausias pokytis buvo vidinis. Jis pradėjo laisvai šypsotis, elgtis užtikrintai ir pagaliau save pamatyti naujoje šviesoje – ne kaip tobulą žmogų, o kaip žmogų, didžiuojantį savimi.
