Metų metus, kai tik užsimindavome apie jos buto remontą, močiutė švelniai ją atmesdavo, sakydama, kad jos amžiuje tam nėra prasmės. Netekusi senelio netrukus po 50-mečio, ji liko namuose taip, kaip anksčiau – kupini prisiminimų ir jaukumo.
Nepaisant dvejonių, močiutė niekada nesulėtino tempo. Ji vis dar kupina gyvenimo džiaugsmo, mėgaujasi pasivaikščiojimais su draugais ir savaitgalio apsipirkimu. Po 15 metų švelnaus stumdymo ji pagaliau sutiko – atėjo laikas naujai pradžiai.
Pradėjome nuo virtuvės, paversdami ją linksma, jaukia erdve, o tada modernizavome vonios kambarį. Matydama rezultatus, močiutė pamėgo visiško remonto idėją. Įrengėme naujas lubas, pakeitėme seną linoleumą, atsinešėme naujų baldų ir pašalinome išblukusius tapetus, kuriuos ji ir senelis kadaise buvo išklijavę kartu. Sienos buvo išlygintos ir paruoštos visiškai naujam vaizdui.
Atlikę didelius pakeitimus, pašalinome šiukšles, atnaujinome laidus ir perkėlėme šviesos jungiklius, kad būtų lengviau prieiti.
Kruopščiai nušlifavome ir nudažėme sienas, pridėdami elegantiškus lubų lipdinius, kad suteiktume rafinuotą išvaizdą. Pasirinkome vinilo tapetus su vilnos pagrindu – viena siena buvo stilingas akcentas, o kitos išliko paprastos ir švarios.
O saldžiausia dalis? Nors močiutė saugojo savo senas spinteles senelio atminimui, ji palepino save visiškai nauja sofa. 🛋️💖
Dabar jos gražiai atnaujintas butas ne tik alsuoja komfortu, bet ir naujais prisiminimais, kurie laukia, kol bus sukurti.
