Septintajame dešimtmetyje Peteris Noone’as – britų popgrupės „Herman’s Hermits“ lyderis – buvo viena dievinamų jaunų žvaigždžių planetoje. Savo berniukišku žavesiu ir išskirtiniu vokalu jis užkariavo širdis visame pasaulyje ir atvedė grupę į didžiulę sėkmę. Jų optimistiškas hitas „I’m Into Something Good“ išgarsino grupę, o vienu metu „Herman’s Hermits“ net pranoko „The Beatles“ pardavimus 1965 m.
Noone’ą iš kitų bendraamžių išskyrė kuklus, beveik drovus sceninis elgesys, kuris tik dar labiau patraukė gerbėjų dėmesį. Nors jis gyveno pašėlusį rokenrolo gyvenimo būdą – linksminosi iki vėlumos ir anksti ateidavo į interviu – jam pavyko išvengti narkotikų. Alkoholis buvo neatsiejama rokenrolo dalis, tačiau jam didelę įtaką padarė vienas ryškiausių momentų, kai būdamas 19 metų jis lydėjo savo tėvą į AA susirinkimą. Ši patirtis paskatino jį sumažinti alkoholio vartojimą ir dabar jis jau 16 metų blaivus.
Šiandien, būdamas 75-erių, Peteris Noone’as ir toliau koncertuoja bei bendrauja su publika per nostalgiškus turus, tokius kaip „Solid Silver 60s Show“. Nors „Herman’s Hermits“ iširo 1971 m., Noone’as pats išlaikė grupės dvasią gyvą, džiugindamas gerbėjus, kurie vis dar dainuoja kartu su klasika.
Užkulisiuose jis gyveno ramų gyvenimą. Jau daugiau nei keturis dešimtmečius jis laimingai vedęs Mireille, su kuria susipažino būdamas vos dvidešimties. Pora turi bendrą dukrą Nicole. Nuo aštuntojo dešimtmečio, kai persikėlė į Kaliforniją, Noone pasirinko sveikesnį gyvenimo būdą ir ramesnę šlovę.
Be muzikos, jis tyrinėjo vaidybą – gavo vaidmenį Brodvėjaus seriale „Penzanso piratai“ – ir netgi vedė muzikinę televizijos laidą „Mano karta“ . Vėliau jis globojo kylančius talentus kaip treneris ir teisėjas „American Idol“ laidoje , kartą pastebėjęs, kad net ir tokioms legendoms kaip „The Beatles“ gali būti sunku prasibrauti į priekį šiandieninėje konkurencingoje muzikos scenoje.
Žvelgdamas atgal, Noone’as kupinas dėkingumo. Iš drovaus paauglio dievaičio jis išaugo į patyrusį atlikėją ir vis dar nušviečia sceną su ta pačia aistra, kaip ir prieš dešimtmečius. Jo kelionė įrodo, kad tikrasis talentas ir charizma su amžiumi tik stiprėja.
