Šis senas stalas, nors iš išorės atrodė visai neblogai, daug metų stovėjo kieme ir tarnavo labiau kaip sodo puošmena, o ne funkcionalus baldas.
Laikui bėgant ir veikiant stichijoms, atsirado nusidėvėjimo žymių: mediena patamsėjo, vietomis įtrūko, nusidėvėjo lakas.
Supratęs, kad net ir pačios tvirtiausios medienos rūšys laikui bėgant genda, nusprendžiau stalui suteikti antrą gyvenimą.
Nusprendžiau nekeisti jo struktūros – jis vis dar buvo tvirtas, bet paviršiui reikėjo dėmesio. Pirmiausia kruopščiai nušlifavau stalą, nuėmiau seną laką ir išlyginau visus nelygumus. Tada užtepiau naują lako sluoksnį, kad apsaugočiau nuo drėgmės ir temperatūros pokyčių.
Kaip spalvą pasirinkau baltą – ji suteikia gaivumo ir harmoningai įsilieja į sodo atmosferą. Užtepiau du sluoksnius dažų, kad užtikrinčiau tolygią apdailą ir sukurčiau atnaujintų baldų efektą.
Dabar šis stalas užima ypatingą vietą sode, tapdamas jaukia vieta vakariniams susibūrimams ir iškyloms su draugais. Dėl naujos išvaizdos jis ne tik išlaikė savo paskirtį, bet ir tapo tikra mūsų kiemo puošmena.
